Nidos švyturys

Pirmojo Nidos švyturio statyba buvo pradėta po Vokietijos suvienijimo karo XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. 27 metrų aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas buvo statomas kartu apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną. Tam tikslui iki viršūnės buvo nutiestas specialus lentinis kelias. Švyturys pradėjo veikti 1874 m. spalio 24 d. Jo link vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Šiuos akmeninius laiptus klojo prancūzų kariai, patekę į vokiečių nelaisvę 1870-1871 m. per Prancūzijos-Prūsijos karą. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Fresnelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui buvo naudojama mineralinė alyva. Kas dešimt sekundžių jis siuntė 4 sekundžių blyksnį matoma jūroje 21 jūrmylės atstumu. Pirmasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai 1944 m., besitraukiantys vokiečių kareiviai jį susprogdino. Tačiau jau 1945 m. jis buvo atstatytas, o 1953 m. – perstatytas.
Dabartinis Nidos švyturys – tai gelžbetoninis cilindro formos bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Jo aukštis 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Švyturys nutolęs nuo jūros apie 900 m., jis iškilęs į 79 m. aukštį virš jūros lygio. Nidos švyturys, kaip ir Klaipėdos, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Iki 2016 m. lapkričio mėnesio švyturyje veikė senoji šviesų sistema: čia buvo sumontuotos net 6 lempos, bet švietė tik viena, kuriai perdegus automatiškai užsidegdavo kita. Švyturyje buvo sumontuotas krištolo lęšis, pagamintas Ukrainos Charkovo srityje Iziumo gamykloje. Prieš atkeliaudamas į Nidą, jis pelnė apdovanojimą tarptautinėje parodoje Paryžiuje. Švyturys siuntė besisukančius šviesos blyksnius: du trumpus, vieną ilgą. Dar 1950 m. pagaminta švyturio optika buvo pasenusi, remontui reikalingų detalių bei lempų atsargų ištekliai išseko, todėl nuspręsta ją pakeisti modernesne. 2016 m. pabaigoje švyturyje sumontuoti trys dideli lediniai žibintai: du skleidžia žybsinčios šviesos signalus į jūros pusę, vienas mažesnis - į marių pusę. Naujieji švyturių žibintai dabar šviečia ryškiai balta šviesa, todėl ją lengva atskirti nuo kitų objektų skleidžiamos gelsvos šviesos. Nidos švyturys turi tik jam būdingą žybsėjimo dažnį: du trumpi 0,2 sekundės šviesos signalai su 1,2 sekundės tarpu, tuomet 4,2 sekundės tarpas (tamsa), o bendras šviesos ir tamsos intervalas – 5,8 sekundės.
Šviesos signalus švyturys siunčia tik tamsiu paros laiku: temstant lempa automatiškai įsijungia, o švintant – išsijungia. Švyturys turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas. Nidos švyturys - navigacinis ženklas, siųsdamas baltos šviesos blyksnius, padeda laivams orientuotis jūroje.
1991 m. šventinant Nidos švyturį jam suteiktas Šv.Petro, žvejų globėjo, vardas.